- ūkti
- 2 ū̃kti, -ia (-sta SchL135, KBII159, NdŽ; R, MŽ, N), -ė (-o NdŽ; R, MŽ, N) NdŽ 1. intr. G118, M, FrnW, KŽ niauktis, trauktis debesimis, blaustis: Bet ten, toli padangėse, ūksta I.Simon. Šią dieną bus dargana, nesa dangus raudonuoj ir ūksta RBMt16,3. | refl. R, R38, MŽ, MŽ51, N, M, JI304, Rtr, DŽ, NdŽ, KŽ, Als, Tv, Kv, Bt: Ūkties, apsitraukti, dumbluoties I. Oras ū̃kias, t. y. debesis rodos ant lytaus J. Ū̃kės ū̃kės i pradėjo lyti Grdm. Ū̃kas iš visų pusių – būs lytaus Užv. Po pietų ėmė ū̃kties, kad tik nebūtų naktį lytaus Lž. Ui kaip gražiai ū̃kas, būs lytaus Šv. Pavakariais ėmė ū̃kties, naktį lytus uždroš Ll. Ū̃kas dangus, lytaus būs, vištyčius parnešk Sd. Kieminę auką pats namų gaspadorius atlaikęs tokiu pragumu: ūkianties ar žaibuojant ir iš tolo krušai kriokiant S.Dauk. Tarsi kaži kokios debesys ūktųsi Vd. Mėnuo už debesų užlindo; pradėjo ūktis LzP. 2. refl. temti, akti: Akys ū̃kias, nematau Jd. \ ūkti; apūkti; priūkti; suūkti; užūkti
Dictionary of the Lithuanian Language.